Dinas Kacinskas

Dauguma perskaičiusių šį tekstą, galbūt pasakys (ar pagalvos), jog tai tik tuščios fantazijos, atitrūkusios nuo realybės. Bet nenuvertinkim fantastikos ir pasakų žanro kūrėjų, - daugumą jų minčių vaisių, kiekvienas iš mūsų, naudojame jau šiandien, net nesusimąstydami, jog kadaise tai tebuvo vien gražūs paistalai…

Be to, nebūtina viską ką čia parašiau suprasti tiesmukai, - kiekviena nors kiek rimtesnė pasaka yra nevienareikšmė. O paaiškinimų kiekis ir lygmuo priklauso nuo skaitovo išprusimo (arba sugedimo) lygio.

Bet pagaliau eikim prie reikalo.

Informacija kinta, priklausomai nuo mūsų požiūrio taško (arba, – kiekviena moneta turi bent dvi puses)?

Kaip manot, ar atsirastų daug žmonių, galinčių paprieštarauti minčiai, kad tai kas gražu, arba tai, kas patraukliai pateikiama, įgauna kitokią, mums visiems labiau priimtiną formą, prasmę? Tiesiog, patraukliai pateikiant materialų ar netgi nematerialų dalyką, jis tampa labiau geidžiamu, mums priimtinu objektu, o kai kalbama apie asmenis – ir subjektu. Ne visada tai būna tikra. Viešųjų ryšių sferos profesionalai tą netikrumo aureolę įvardina kaip įvaizdį ar keistokai – “piarą”. Ar ta informacijos sklaida vyksta mūsų labui, ar siekiant mumis pasinaudoti, sprendžiame kiekvienas asmeniškai. Tas mūsų „apsisprendimas“ priklauso nuo mūsų patyrimo vertinant mums “patiektą” informaciją ir atitinkamai reaguojant į ją. Dar nuo to, kokį tas mums pateikiamas objektas ar subjektas jau turi suformavęs įvaizdį, tuo pačiu ir visuomenės nuomonę. Čia labai svarbus pateikiančių asmenų profesionalumas bei mūsų budrumas ir patyrimas šiuose subtiliuose reikaluose.

Bet, nepriklausomai nuo visų niuansų, mūsų vertinimai daiktų, asmenų ar reiškinių atžvilgiu gali kisti. Ir jie kinta, priklausomai nuo to, kokia informacija mes domimės, nuo to, kokios „tiesos“ mums kryptingai pateikiamos arba kas tendencingai nutylima.

LSDP struktūra gali kisti nuo mūsų požiūrio?

Šį kartą, norėčiau pamėginti atkreipti jūsų dėmesį į LSDP partinę struktūrą iš truputį, tikiuosi, netikėtos pusės. Mano tikslas nėra jus apgauti nei mažiau, nei daugiau. Ir apskritai, mano tikslas nėra apgauti.

Tiesiog pamėginkime suteikti LSDP struktūrai, kurios nariu aš irgi esu, truputį šiltesnę, šiek tiek neįprastą formą. Ir tai galime padaryti nesukurdami nieko naujo, o tik pasinaudodami jau esamais simboliais, suteikdami jiems individualų paaiškinimą. Gal būt, kai kurios detalės, formuluotės jums jau pasirodys kažkur girdėtos ar matytos. Tai tiesiog kai kurių partijos bičiulių minčių tęsinys, išplėtojimas. Šiuo atveju tikslas ne originalumas, o jaukumas, patrauklumas, netgi tam tikra prasme aiškumas. Daugumai žmonių jausminės asociacijos yra labiau artimos, priimtinos nei sausa logikos ar skaičių bei sekų kalba.

Taigi, kalbėčiau apie LSDP simbolio – raudonos rožės kaip savotiškos struktūrinės schemos panaudojimą . Rožės, kaip pagrindinio elemento akcentavimą , tuo pat metu paaiškinančio partijos sandarą, susiejančią jos narius – įvairius žmones bei visuomenę, konkrečius jos piliečius į vieną bendrą darnią visumą. Kaip ir dera pagal LSDP partijos pobūdį – modernios organizacijos, kuriančios gerovės visuomenės modelį.

Kiekviena struktūra, netgi kiekvienas individas, privalo turėti pagrindą, po savimi, kaip sakoma „po kojomis“ ant kurio jis ne tik stovi, bet šio pagrindo dėka įgyja stabilią atramą, semiasi energijos, jėgų. Kaip pagrindas augalui – rožei yra žemė, taip pagrindas LSDP partijai, jos gretose vieningiems individams, yra visuomenė. Ir ta Lietuvos visuomenė, jos piliečiai, mūsų bendrapartiečiai yra pagrindas, terpė iš kurios išdygsta, išauga ir suveši tiek daugumos gerove besirūpinančios organizacijos, tiek ir siekiančios visiškai kitų tikslų. Nuo individų, kaip ir augalui, nuo pavyzdžiui, dirvos, kurioje jis tarpsta (arba skursta) kokybės, sudėties, priklauso kokį jis žiedą išskleis, koks kvapnus tas žiedas bus ir kiek ilgai nevystantis. Kiekvienas dirvos grumstelis visumoje, lemia jos derlingumą.

Nori rožių, o sėji rugiagėles?

Įsivaizduokit, kas nutiks, jei savo rožyne jūs neatsargiai mestelsit dirvon vieną - kitą saujelę nuodingų pavydo smirdalų, žiupsnelį netolerancijos užkrato ar paliesit šlakeliu apkalbų deguto, pažersit gelsvai-melsvų rugiagėlių (ir tokių būna) sėmenų, o gal patręšit pašvinkusiais bio-nedegraduojančiais konservais. Kokio gi jūs tikėsitės rožių žydėjimo?

Taip ir su mūsų organizacija – LSDP, kiekvienas jos narys lemia, su kokiu „žiedynu“ mes pasirodysime visuomenei. Mes patys, būdami šios organizacijos nariais, lemiame kas gi bus tas pagrindas mūsų rožynui. Lemiame priimdami naujus narius, toleruodami bičiulių veiksmus, nederančius su LSDP vertybėmis. Norėdami gražaus žydėjimo, turime jausti atsakomybę ir atitinkamai elgtis. Netgi smulkmenose stengtis žiūrėti perspektyvon, pasistengti įvertinti, kokį rezultatą duos vienoks ar kitoks mūsų pasirinkimas. Ir ar nesuvešės mūsų darželyje ne rožės, o pavyzdžiui, „gražuolės“ rugiagėlės.

Dėl skonio nesiginčijama. Bet, gal pritarsit, jog tie, kam gražu rugiagėlės, turėtų paieškoti kitų vietų sėjai, gi nebūtina rugiagėlių sėklų žarstyti - barstyti ten, kur bičiulišku susitarimu puoselėjamos rožės.

Taigi, - pagrindas, tinkama atrama, gruntas yra svarbu ne tik auginant rožes, bet ir platesne prasme. Ir nuo to, kaip atidžiai, nuoširdžiai mes puoselėjame savo sodinukus, priklauso rezultatas. Ir ne tik kalbant apie, kad ir pačias gražiausias, kvapniausiais rožes. Tai liečia ir mūsų organizaciją. Ką pasodinsim, įskiepysim, kaip prižiūrėsim, tą ir turėsim. Sodindami egzotinius kaktusus ar puoselėdami citrinus, vargu ar kada sulauksime gražaus rožyno žydėjimo. Ar aš labai klystu ?

Kaip atskirti, - rožę puosėlėji, ar kaktusą?

Kiekvienas augalas, ar tai rožė, ar kaktusas, turi savo šaknų sistemą. Vidutinio dydžio kaktusas iš prigimties tam tikra prasme magnatas, jis pritvinkęs syvų, - laiko visas jam reikalingas atsargas savyje. Jas sukaupė - užgniaužė savyje jam sėkmingu perteklinės drėgmės laikotarpiu, todėl jam patikima šaknų sistema nebūtina, užtenka atramos minimumo. Tokio, kad stirpresnis vėjas nenupūstų. Kaktusas pagrindinius išteklius turi savyje. O rožei, norint sužydėti nevienadieniais žiedais, būtina sveika ir plačiai išsikerojusi šaknis, tiesiog visa šaknų sistema. Taip ir mūsų organizacijai reikalingas didelis, platus vienas kitą, o tuo pat metu ir visą partiją, palaikantis patikimų ir ištikimų realių - tikrai esančių bičiulių skaičius. Šaknys, maitinančios organizaciją visomis prasmėmis, tai visi jos nariai. Kai šaknys stiprios, vieningos tai ir augalas bus tvirtas ir ilgaamžis. Lygiai taip pat ir mūsų organizacija.

Kitas ypatingai svarbus, kad ir grakščios rožės, organas jei jį galima taip įvardinti, yra stiebas. Tai kaip žmogui stuburas. Stiebas, o ilgamečiams augalams - rožėms, gal net kamienas, leidžia stiebtis aukštyn į saulę, dar labiau suvešėti ir išskleisti puošnų žiedyną. Tokį, kurio nereiktų gėdytis, o būtų galima didžiuotis, gėrėtis ir kitiems parodyti. Netgi pasigirti, kad prisidėjome prie jo brandos.

Todėl organizacijai, siejančiai save, bent simboline prasme, su augalu – rože, tiesiog privalu turėti tvirtą, atsparų vėtroms stiebą – stuburą. Ir netgi su spygliais – ne vien tik įvairiakrypčiai vėjai ją kėsinasi pasiūbuoti, atsirastų ne vienas norintis, apturėti šį trofėjų kokios tai, gal ir visai realiai egzistuojančios korporacijos suvenyrų lentynėlėje.

Stiebas mūsų organizacijai reikalingas tiesus, nepažeistas vėžinių auglių , neišvagotas kiaurymių ir drevių. Ir čia kiekvienas iš mūsų galime daryti teigiamą įtaką savo dalyvavimu, savo atsakingu nuomonės reiškimu, užkirsti kelią mūsų organizacijos stiebo – aktyvo susilpnėjimui, netinkamų individų – vėžinių ląstelių atsiradimui jame. Ir spyglių tame stiebe – mūsų organizacijos aktyve nereikėtų bijoti, tik svarbu kad jie būtų teisingai orientuoti, ne piktavališkai į partijos bičiulius, o išorėn, - link besikėsinančių į mūsų vertybes (ne vien tik materialine prasme). Mūsų organizacijos stiebą galima būtų įsivaizduoti kaip ideologiškai tvirčiausius jos narius, asmenines nuostatas grindžiančius savo nepriekaištinga reputacija, veikiančius be didelių emocijų, bet su deramu tvirtumu.

Kam reikalingas rožei lapų vainikas, ir kokį jo ne vien tik simbolinį, atitikmenį galime rasti tarp mūsų organizacijos narių? Lapai augalui, tai dar vienas gyvybiškai svarbus organas. Jų dėka augalas priima saulės spindulių teikiamą energiją, pakeičia jį pasiekiančias medžiagas taip, kad šios padėtų jam ne tik augti, bet ir vešėti. Mūsų – rožės ženklo organizacijoje, lapų vainiko vaidmuo tektų jos aktyvui. Tai tiems žmonėms, kurie stiebiasi į saulę, tuo pačiu nebodami stipraus vėjo, kartkartėmis ūžtelinčio iš kokios nors pavartės. Tie žmonės, palaikomi idėjinių vadų, mūsų stiebo – stuburo kaip tankus lapų vainikas savo aktyvumo ir drąsos dėka yra matomi visuomenėje. Jų pastangomis, jų dėka ir organizacijos stiebas tampa puošniu.

O kad rožė sužydėtų, kad pastangos būtų vainikuotos nuostabiu rezultatu, reikalinga visų mūsų pastangų visuma, - darnus daugumos ėjimas kasdien ta pačia kryptimi, tegu ir nedideliais žingsneliais.

Negi ir tave gali pradžiuginti rožės žiedas?

Stebėkit rožę, - jos žiedas formuojasi ne vieną dieną. Rožė auga negreitai. Bet jei tinkamai ją prižiūrėsim, rūpinsimės, rožė mus nustebins puošniais žiedais. Žiedais mus džiugins, jai bus galima gėrėtis, parodyti artimiesiems, draugams, visuomenei, neraudonuojant, nesibaiminant ir neslepiant savo priklausymo organizacijai, išauginusiai juos.

O mūsų organizacijoje tas rožės žiedyno atitikmuo – tai asmenybės, kurias mes pristatome visuomenei, rinkėjams kaip mūsų atstovus, kandidatus atstovauti visuomenės, o tuo pat metu ir kiekvieno iš mūsų interesams.

Manau, jog kiekvieno nuoširdžiai, nesavanaudiškai atliekamo darbo rezultatas gali pradžiuginti. Ne tik gali, bet ir turi, ir pradžiugins, ypač todėl, kad rezultatu džiaugsiesi ne vienas. Ir čia ne tiek svarbu, auginsi, puoselėsi gyvą gėlę, ar užsiimsi tau bei tave supantiems ir tave vertinantiems bei palaikantiems žmonėms svarbia, vienokį ar kitokį grožį kuriancia, o ne griaunančia veikla. Kiekvienas žmogus, pirmiausia yra kūrėjas, tik kartais reikia sąlygų atsiskleisti kūrybinėms galioms…

Tiems kas perskaitė iki pabaigos, - sėkmės kūryboje, ir nesvarbu kokia tai bebūtų sfera.

roze dino

LSDP Klaipėdos skyriaus narys

Dinas Kačinskas