Dinas Kacinskas

Ar tikrai? Ar neįsivėlė akivaizdi klaida straipsnio pavadinime?

Kaip visada, atsiras išmaniųjų piliečių, be ilgo svarstymo ir apmąstymų, sumalsiančių mane, kaip ir bet kurį kitą, pasipainiojusį, su netinkamomis mintimis jiems po kojomis, į miltus.

Tiesos dėlei, bei prisibaiminant tų piliečių smurto, turiu pripažinti, jog rožių būna ne tik besipuošiančių raudonais žiedynais. Dar ne taip seniai, rožės buvo tik baltos arba rausvos spalvos. Raudonos ir geltonos rožės Europoje atsirado tik po XVI a. geografinių atradimų Azijoje. O štai šiandien, kad ir Olandijos megapolyje Amsterdame, rožės žiedo spalvą gali jums sukurti tiesiog pagal užsakymą. Savaime suprantama, ne už dyką. Nori rožės žiedo mėlyno su geltonais pakraštėliais, - šeki, tik sąskaitą nepamiršk apmokėti. Nori žydresnės už Lietuviško dangaus žydrynę, - mokėk eurais ir gausi.

clip_image002

Liberalus požiūris į rožę

Rožės yra žydinčių augalų  Rosa genties augalai. Yra daugiau nei šimtas rožių rūšių, jos tarpsta laukinėje gamtoje, arba buvo išvestos žmonių. Didelę įtaką rožių veisimui padarė Napoleono žmona Josephine de Beauharnais, kuri surinko pirmąją rožių kolekciją.

Šioje sferoje seniausi radiniai yra 32-35 mln. metų senumo fosilijos iš Kolorado Uolinių kalnų, kuriose matosi erškėčių lapelių atspaudai. Rožių sukultūrinimo vieta yra Kinija; Konfucijus (551–479 m. pr. m. e.) rašo apie rožių auginimą imperatoriškuosiuose Pekino soduose. Žymus graikų poetas Anakreontas gyrė gydomąjį rožių balzamo poveikį. Romos imperijos laikais Italijoje rožės (Rosa canina, R. gallica, R. alba) augintos parfumerijai ir kaip vaistinis augalas. Po Romos imperijos žlugimo rožių kaip vaistinių augalų auginimas išliko tik vienuolynų soduose.

Karolis Didysis 794 m. savo Capitulare de villis vel curtis imperialibus nurodė auginti vaisius, daržoves, gydomuosius augalus (tarp jų ir Rosa canina) ir rūpinosi rožių paplitimu privačiuose soduose.

Dauguma rožių auga šilto arba vidutiniško klimato juostose esančiose šalyse. Joms būdinga išvaizda – spygliuotas krūmas, kuris gali būti labai įvairaus dydžio. Pasitaiko nuo itin mažų (keliolikos centimetrų) iki milžiniškų - penkių metrų aukščio. Didžiulė ir rožių žiedų spalvų įvairovė: baltos, raudonos, oranžinės, gelsvos… Išvestos net žalios (Rosa ‘viridis’), violetinės ir juodos spalvos rožės.

clip_image004

Bet šį kartą palikime liberalias Amsterdamietiškos ir kitokios gėlininkystės apraiškas, - pakalbėkime apie mūsų – socialdemokratų simbolį. O būtent, - apie raudoną rožę. Pasikapstykim šiek tiek giliau, tiek istorine, tiek nevienareikšmiškumo prasmėmis turtingoje temoje.

Vienas iš klausimų, į kurį norėtusi išsamesnio atsakymo, yra LSDP simbolikos kilmės, reikšmės ir asociacijų klausimas.

Manau, kad yra partijos bičiulių, kurie tuos dalykus žino geriau už mane, bet vis tik sukaupsiu drąsą ir paanalizuosiu, bei šiek tiek išplėtosiu šią temą.

Tiesiog neprošal prisiminti primirštus dalykus, išgirsti ar peskaityti apie juos kitoje šviesoje, kitokiu rakursu. Be to, tai yra MUS vienijančios organizacijos simbolika, ir MES turime ne tik ją naudoti pristatydami save, o tuo pačiu ir visą organizanizaciją visuomenei, bet ir reikalui esant papasakoti, paaiškinti besidomintiems apie jos ištakas, kilmę, reikšmes. Sugriauti įsigalėjusius, neatitinkančius šiandieninės realybės stereotipus ir mitus, tuopat atsikratyti asmeninių baimių ir kompleksų, tikrai nepadedančių gyventi ir klestėti mums ir mus siejančiai organizacijai.

Mūsų organizacijos - LSDP simboliką, spalvas žino kiekvienas jos narys.

Ir kokios gi mūsų simbolio – ženklo reikšmės ?

Pradžiai, kokia paties žodžio simbolis reikšmė. Simbolis – tai  ženklas, turintis sutartinę, perkeltinę prasmę. Simbolis visada yra paslaptingas, jo esmės negalima išaiškinti iki galo, traktuoti kaip vienareikšmę formuluotę. Jis įkrautas jėgos, paslapties bei tikėjimo. Tai aukščiausias metaforos laipsnis, tačiau nuo jos simbolis skiriasi nuolatine reikšme ir dažnesniu kartojimusi. Jo vaidmuo mūsų gyvenime, - jis tarsi pažeria, atskleidžia mums naujų spalvų, įneša šiek tiek nežinomybės, tikėjimo, širdies.

Kas užkoduota mūsų partijos - LSDP simbolikoje?

Istorija byloja tokius dalykus:

- apie rožės simbolines reikšmes įvairiose epochose ir kultūrose:

Žodis „rožė“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „rosa“, kuris ir reiškia raudona.

Spalvos turi didelę reikšmę įvairiais mūsų gyvenimo tarpsniais. Jos daro daug didesnę įtaką mums, nei mes galime įsivaizduoti. Jei naudosime spalvas protingai, jos gali mus stiprinti, raminti, įkvėpti, džiuginti, netgi vesti mus pirmyn…

Rožė amžius laikoma meilės simboliu.

Didelę reikšmę turi rožės spalva. Kodėl gi mes matome ją būtent šios spalvos?

Mokslininkai atskleidė, kad raudona rožė yra raudona todėl, kad sugeria visą šviesą, išskyrus raudonąją jos dalį.

Rožę, pasak legendos, sukūrė graikų gėlių dievė Chloridė. Raudona rožės spalva simbolizuoja meilę. Šios spalvos rožes įsimylėjėliai, ar norintys parodyti ypatingą dėmesį, renkasi bet kokia proga.

Antra, raudona rožė yra romėnų meilės ir grožio deivės Veneros simbolis, todėl siekiantys pademonstruoti išskirtinius jausmus, niekada nesuklys pasirinkę šios spalvos rožes. Rožė rado sau vietą daugelyje meno kūrinių, jos raudonumas lyginamas su moters lūpų raudonumu.

Raudoną rožę meilės simboliu pavertė poetai ir filosofai, kurie šiai gėlei skyrė ypač daug minčių. Rožės pasižymi ne tik istorijoje, bet ir tapyboje. Vienas žymiausių prancūzų dailininkų Pjeras Džozepas Redoutis nutapė paveikslų, kuriuose itin preciziškai atskleidžiama rožės žiedo struktūra.

Nutapyta įvairiausių piešinių, prirašyta daugybė novelių, kurios buvo rašytos vien minėtųjų gėlių dėka. Rožių motyvas arba viena raudona rožė jau nuo seno yra meno motyvas. Geriausiai tai atsiskleidžia muzikoje, literatūroje ir dailėje.

clip_image005

Taip pat rožės yra naudojamos ir gaminant kvepalus. Dažniausiai tam pasitelkiamas rožių aromatingasis aliejus, kurį parfumeriai išgauna mechaniškai išspausdami gėlių žiedlapius. Gundantį šių gėlių aromatą mėgsta tiek mergaitės, tiek subrendusios moterys, tiek senjorės. Jei norite išsiskirti neįprastais kvepalais, rinkitės būtent šių gėlių kvapą. Neliksite nepastebėtos vyriškosios lyties atstovų.

Rožės – neatskiriama heraldikos dalis.

Europoje rožės simbolis buvo mėgstamas didikų, kaip šeimos herbo dalis. Netgi buvo naudojamas kaip heraldikos dalis (dabar tai būtų įvardinta – firmos ženklo, brend-o ar panašiais pavadinimais) įtakingose organizacijose, tarp kurių viena iš žymesnių – Rozenkreiceriai. Vien pavadinimas nusako, kad tai yra rožės ir kryžiaus vardo organizacija. Šios organizacijos pagrindiniais uždaviniais buvo teikti visuomenei žinias ir pagalbą, siekiant aukštesnių tikslų, - visuomenės gerovės, tobulėjimo. Rožes Rozenkreiceriai vaizdavo ne tik savo ženkle, bet ir tapydavo susirinkimų menėse ant lubų, sienų, ne tik kaip vieną organizacijos simbolių, bet kaip slaptumo, tylos ir pasitikėjimo ženklą. Turėdami omenyje, kad tai, kas svarstoma menėse, yra svarbu organizacijai - tai draugijos paslaptis. Ši organizacija vėliasniame savo veiklos etape tapo ir masonų ložės įtakinga dalimi.

clip_image007 clip_image009

Taigi, meilė gali būti įvairių rūšių. O meilės subjektų, objektų, kuriems meilė gali būti skirta, kiekis yra nesuskaičiuojamas. Yra nuostabi Oskaro Vaildo pasaka „Lakštingala ir rožė“. Čia pasakojama apie nelaimingą įsimylėjusį studentą, nerandantį sode raudonos rožės savo mylimajai. Lakštingala išgirsta jo verksmą ir pajuntą nenumaldomą gailestį. Ji skrenda nuo krūmo prie krūmo ir pagaliau randa raudonų rožių kerą, tačiau jis sušalęs ir nebežydi. Kad pražystų rožė, reikia lakštingalos kraujo. Ji paaukoja savo gyvybę dėl meilės. Šviesaus liūdesio kupina istorija…

Rožė su savo simbolika žmogaus pasąmonėn įsiskverbė labiau nei kitos gėlės. Įvairiose kultūrose rožė yra jaunystės, tyrumo, žemiškos meilės ir atgimimo atitikmuo.

Rožė – įvairiose religijose turi savo reikšmes.

Krikščioniška legenda byloja, jog raudona rožė išaugo iš Kristaus kraujo lašų, todėl būtent raudona rožė, o ne kitos spalvos, labiau simbolizuoja grožį, pasiaukojimą ir amžiną meilę.

Ar kada domėjotės bažnyčių ar namų stiliais? Jei taip, tuomet puikiai žinote, jog vienam iš jų yra būdingas langas „rožė“. Jau nuo seno tai yra gotikinio stiliaus simbolis, kurį sudaro nuo šešių iki dvylikos lapelių. XIII a. Prancūzijoje pradedamos statyti gotikinės katedros su dideliu apvaliu langu priekiniame fasade. Dėl savo apvalios formos ir į rožės žiedlapius panašių spalvoto stiklo detalių, jis vadinamas rože.

Šis vitražinis langas simbolizuojamas su ratu ir cikliškumu.

clip_image011 clip_image013

Langas – „rožė“                         Liuterio rožė

Rožės buvo minimos ir lietuvių liaudies dainose, pasakose. Pamenate pasaką apie našlaitę, kuri gavo dovaną, – kai kalbėjo, rožės krito jai iš burnos, kai verkė – ne ašaros, - perlai byrėjo? O dainose apie baisią kareivio dalią, - rožės žydėjo ten, „kur galva krito“.

Raudonos rožės – tai ir grožis, ir kraujas.

Matyt, raudona rožė visuomet liks neatsibostančia gėle. Rožėmis dvelkia prabangūs kvepalai, gėlynai ir mylimų žmonių kambariai. Džiovinti žiedai primena romantiškus senovinius laikus. Tai gėlė su paslaptimi.

Meilė pakeičia mus neatpažįstamai… Tai lyg patvirtinimas, jog meilei pavyksta prasiskverbti į kiekvieno širdį, ji šildo ir guodžia, o svarbiausia, dovanoja Laimę.

clip_image015

Rožės užauga negreitai… Bet Meilė daug ką keičia. Ir nebūtina meilę suprasti tik vienu pavidalu. Negailėkime tam laiko ir pastangų…

Tai, kam mes skiriame savo mintis, savo dėmesį ir kur nukreipiame asmenines pastangas, ilgainiui duoda norimą, išsvajotą rezultatą.

Girdėjote, galbūt net ir turite savo namuose savotišką krikščionių maldos vėrinį – jį vadina rožiniu. Iš kur kilo toks jo pavadinimas?

Žodis rožinis kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium, kuris reiškia „rožių darželis“, „rožynas“. Šis vedinys paaiškina maldos Marijai kilmę. Tryliktajame amžiuje didikai paprastai apvainikuodavo savo mylimąsias rožių vainikais. Tuo metu buvo populiarus kurtuazinis reikalavimas, kad riteriai prisiektų ištikimybę Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Iš čia – paprotys „vainikuoti“ Švenčiausiąją Motiną, uždedant raudonų rožių vainiką ant jos atvaizdo arba dovanojant dvasinį „rožių vainiką“ rožinio malda.

Pirmasis Rožinio kryžiaus žygis įvyko 1571 metais; jį pradėjo popiežius Pijus V, norėdamas apginti krikščioniškąją Europą nuo įsiveržusių musulmonų pajėgų. Priešininkų laivynams pagaliau susidūrus, už pergalę dažnai buvo kalbamas rožinis, ir spalio 7 dieną krikščionių armada Lepanto mūšyje sutriuškino turkų laivyną. Venecijos senate buvo oficialiai pareikšta, kad „mūšį laimėjo ne generolai ir ne batalionai, o “Rožinio Dievo Motina“.

Amžiams bėgant daugybė žmonių kalbėjo ir kalba rožinį – iš pradžių penkiolikos, dabar jau dvidešimties paslapčių apmąstymais jie kreipiasi į motiniškąją Marijos širdį, šaukiasi jos pagalbos ir meldžia sveikatos. O Marija visada vykdo šventajam Dominykui duotus rožinio pažadus, teikdama ypatingas malones, globą ir kitokią palaimą visiems, kas jai tarnauja su pasitikėjimu kalbėdamas rožinį.

Ir ši metodika veikia. Ji pasiteisina, nepriklausomai nuo to, kur nukreiptos mūsų mintys, - ar tai būtų religinis kontekstas, ar tai yra visuomeninė veikla. Rezultatas neišvengiamas, jei tik tai atliekama nuoširdžiai, su užsidegimu, su emocija ir sistemingai.

clip_image016

Rožinis

Rožinio esmė labai paprasta ir pragmatiška, - kartoti švento rašto tiesas maldų pavidalu. Daryti tai sistemingai ir tikėti rezultatu, netgi jei viliamasi stebuklo. O tada ir gimsta, atrodytų, nerealūs dalykai. Beviltiški ligoniai pakyla džiaugsmingam gyvenimui, kiti darę klaidas, staiga liaujasi ir ima gelbėti pakliuvusius į bėdą. Šiuolaikiniai gyvenimo stiliaus mokytojai tą reiškinį vadina paslapties atskleidimu.

Paslaptį, kaip tapti geresniu sau ir aplinkiniams, gali atskleisti kiekvienas iš mūsų. Reikia tik atkaklaus noro, tikėjimo ir darbo. Sėkmė ateis… Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų asmens siekiamybė, ar organizacijų, vienijančių kryptingai mąstančius ir veikiančius žmones, tikslai.

Kodėl būtent raudona?

Socialdemokratų ženkle dominuojančios raudonos rožės spalvos istoriškai susiformavę aiškinimai, pagrindines reikšmės, keliami jausmai ir tuo sąlygota įtaka:

Raudona spalva žmogui suteikia veržlumo, aktyvumo. Ji skleidžia šilumą, susijaudinimą, teigiamai, aktyvinančiai veikia nervų sistemą. Raudonos spalvos teikiama energija, tai nemateriali energija, bet stipri, gebanti suteikti jėgų patiems sunkiausiems darbams. Štai kodėl raudonų atspalvių detales reikėtų “įvesti” darbo kabinetų interjere.
Raudona - pati agresyviausia spalva. Ji simbolizuoja kraują, ugnį, aistras, žaizdas, karą, kraujo praliejimą, pavojų, grėsmę, revoliuciją, jėgą, anarchiją, mirtį, didvyriškumą, taip pat sveikatą ir brandą. Tai - gyvybės spalva. Priešistorinis žmogus krauju taškė kiekvieną objektą, kurį norėjo atgaivinti . Viduramžiais krikščioniškajame mene raudona spalva reiškė gailestį, dieviškąją meilę. Paprotys kalendoriuje šventines dienas žymėti raudonai kilo iš bažnytinio papročio raudonai žymėti bažnytines šventes. Šia spalva daug šimtmečių buvo simbolizuojama karo atributika. Senovės romėnai raudonai rengdavo dievus. Laimėję mūšį, Romos karvedžiai tepdavo veidą raudonais dažais karo dievo Marso garbei. Italų nacionalinio didvyrio D.Garibaldžio (1807-1882) šalininkai dėvėjo raudonus marškinėlius, kurie simbolizavo protestą nusistovėjusiai tvarkai ir monarchijai.
Anglijos laivyne ant stiebo iškelta raudona vėliava reiškia kvietimą mūšiui. Raudona vėliava buvo iškelta Paryžiuje Prancūzų revoliucijos metu griaunant Bastiliją ir nuverčiant karalių.

Rožė buvo ne tik meilės, bet ir karo simbolis. XV a. Anglijoje dėl sosto kariavo Lankasteriai ir Jorkai (Anglijos karalių dinastijos šakos). Šis karas buvo pavadintas Raudonosios ir baltosios rožės karu, nes raudona rožė buvo pavaizduota Lankasterių, o balta – Jorkų herbe. Lankasteriai laimėjo karą, o nugalėtojas Henrikas Tiudoras sujungė abiejų dinastijos šakų rožes viename herbe, kuris simbolizavo dviejų giminių vienybę. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl ir šiandien rožė įvardinama nacionaline Anglijos gėle .

Raudona - dinamiškumo spalva, ji reiškia aistrą ir pasisekimo troškimą.

Raudona išryškina tekstą ir vaizdus, iškelia juos į pirmą planą. Naudokime ją akcentams, jį skatins žmones priimti greitus sprendimus, tai yra puiki spalva, siekiant atkreipti dėmesį - skatina veikti. . Ji gerina žmogaus medžiagų apykaitą, didina kvėpavimo dažnį ir kelia kraujospūdį

Heraldikoje juodos ir baltos spalvų piešinyje raudona spalva žymima raidėmis GU (Gulz). Astrologijoje šios spalvos planeta yra Marsas, skaičiai - 3 ir 10. Alchemijoje raudonos spalvos metalas yra žalvaris.

Raudoną pasirinkę žmones žino savo vertę ir jaučiasi saugūs. Tai – ekstravertai, nebijantys išreikšti savo nuomonę. Raudona spalva didina pasitikėjimą savimi ir aktyvumą.

Kas renkasi raudoną, renkasi aistrą ir intensyvų gyvenimą, turtingą gyvenimiška patirtimi. Tokiam žmogui paprastai sekasi ir jis nebijo kovos. Mėgstantys raudoną, - labai valingi žmones, diktuojantys sąlygas gyvenimui.

Raudona - simbolizuoja tarptautinį socializmą ir kairiąsias jėgas politikoje. Raudona rožė - socialdemokratų simbolis. Kalbant apie raudoną rožę galime pastebėti, jog tai yra ne tik aistros, meilės bei užsidegimo simbolis.

Rankoje laikoma raudona rožė asocijuojasi su socializmu. Šį motyvą naudoja britų bei airių darbo partijos. Taip pat juo naudojasi ir Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Suomių bei Danų socialistų partijos. 1968-ais metais šis ženklelis buvo vienas iš Paryžiuje žygiavusių protestantų plakatų komponentų.

clip_image017clip_image018clip_image019clip_image021

Dar yra žmonių, ypač buvusiose, vadinamojo Tarybinio bloko šalyse, kuriems partinė simbolika su dominuojančia raudona spalva asocijuojasi su komunistais. Tai labai gajus stereotipas, mūsuose turintis gilias šaknis. Aišku, simbolikos spalvinis panašumas ir istorinės paralelės padeda tam stereotipui sėkmingai gyvuoti ir šiandien. Bet TIKROJI SOCIALDEMOKRATŲ IDEOLOGIJA nuo komunistinės SKIRIASI ESMINIAIS DALYKAIS.

Socialdemokratija, tai politinė ideologija, XIX amžiaus pabaigoje atskilusi nuo marksizmo, ir išsiskirianti revoliucinio kelio į socializmą atmetimu bei pasisakymu už laipsnišką, evoliucinį kelią, remiantis demokratinėmis institucijomis.

Taip pat socializmas propaguoja rinkos ekonomikos reformą, siekiant užtikrinti didesnį teisingumą ir lygybę, o ne visišką rinkos mechanizmų atsisakymą.

Socialdemokratija gi, savo siekiu iškelia gerovės valstybės sukūrimą ir trijų kertinių vertybių: laisvės, lygybės ir solidarumo propagavimą.

Tiesiog, MES, remdamiesi istorinėmis ištakomis, keliančiomis gražias, geras asociacijas , padarykim SAVO išvadas, gerbkim savo partijos - LSDP simboliką, naudokim ją tinkamai, ir darykim tai kuo dažniau, kuo masiškiau. Mūsų simbolika turi gilias istorines šaknis ir siejasi su TEIGIAMAIS, POZITYVIAIS dalykais. Paaiškinkim tai kiekvienam, norinčiam apie tai kalbėti ir nebijančiam paklausti. Bendraukim, nebijokim, būkim SOCIALŪS ir DEMOKRATIŠKI, kaip mums ir dera pagal mus vienijančios organizacijos pavadinimą !

clip_image022

Dinas KAČINSKAS

LSDP Klaipėdos skyriaus narys