LSDP frakcijos seniūnas, Ekonomikos mokslų daktaras Algirdas BUTKEVIČIUS Esam skurdžiai, o galvojam, kad esam principingi, kad sutikdami mažinti pensijas, gelbėjame mokytojų atlyginimus. Tokią mintį pensininkams perša dabartinė konservatorių vyriausybė, kuri numaudama paskutines kelnes aiškina, kad tik taip suvaldysime krizę, pakelsime ekonomiką. Dalis pensininkų tuo tiki ir tyliai atideda nuo komunalinių mokesčių likusius keletą litų duonai. Kita dalis piktinasi, tačiau valdantieji jų nesiklauso ir ašarų nemato.

Nepriimtina, kad šalies biudžeto deficito problemos sprendžiamos silpniausiųjų sąskaita. Lietuvoje pasielgta būtent taip. Mūsų šalyje mokamos senatvės pensijos yra vienos mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje – beveik dvigubai kuklesnės negu Lenkijoje. Vidutinė senatvės pensija per 2010 m. sumenko net 11 proc., tuo tarpu vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis sumažėjo apie 3 proc. Palyginus Baltijos šalių – Lietuvos, kaimynės Latvijos ir Estijos vidutinę priskaičiuotą senatvės pensiją praėjusiais metais, mes atsiduriame paskutinėje vietoje: Estija – 358 eurų, Latvija – 262 eurų, Lietuva – 236 eurų. Negalima pamiršti, jog infliacija turi tendenciją augti, todėl realiai pensininkui pragyventi Lietuvoje lieka dar mažiau lėšų. Pvz. 2011 m. gegužės mėn., palyginus su 2010 m. gegužės mėn., metinė infliacija sudarė 5 proc. Per metus 5 proc. pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 8,3 proc. padidėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių bei įvairių paslaugų kainos. Taigi būtiniausios prekės ir paslaugos pensininkams sunkiai įkandamos.

O šalies Vyriausybė kuria mitus, neva Lietuvoje socialinės išmokos yra per dideles. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2010 m. socialinių išmokų lygis Lietuvoje buvo vienas žemiausių (7 vieta nuo galo) ir sudarė tik 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu viso valdžios sektoriaus išlaidos sudaro 41,3 proc. BVP. Dar mažiau socialinėms išmokoms išleidžia tokios šalys kaip Bulgarija, Latvija bei Rumunija. Apskritai visų Europos Sąjungos šalių socialinių išmokų vidurkis – 21,8 proc. nuo BVP.

Pagal vidutinio atlyginimo dydį Lietuva taip pat gerokai atsilieka ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione – pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, o pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Apie tai jau kalbėjo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, kuriam belieka pritarti, kad Lietuvoje pensijų klausimas sprendžiamas neefektyviai.

Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje sudaro apie 2183,6 lito., t.y. 632 eurai. Estijoje ir Latvijoje vidutinis atlyginimas siekia atitinkamai 790 ir 656 eurus, o Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 316 ir 299 eurus. Tačiau rodikliai realios šalies gyventojų padėties neatspindi, nes net 19,4 proc. dirbančiųjų praėjusiais metais gavo minimalią mėnesinę ar dar mažesnę algą. Iki pusantro tūkst. litų atlyginimą gavo apie 34 proc. dirbančiųjų, o iki 2500 litų – beveik 30 proc.

Natūralu, kad dirbantieji skundžiasi, juk realusis darbo užmokestis praėjusiais metais lyginant su 2009-aisiais sumažėjo net 4,3 proc. Sunkmečiu sunkiausiai gyvenančiais Lietuvos piliečiais pasinaudojo ne tik konservatorių Vyriausybė, prisidengdamos krizės uždanga atlyginimus savo darbuotojams sumažino dalis privačių įmonių, net ir tos, kurios neskriausdamos savo darbuotojų būtų išgyvenusios sunkmetį.

Viešojoje erdvėje jau pasirodė informacija, kad pirmąjį šių metų ketvirtį šalies įmonės uždirbo beveik 2 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pelnas padidėjo 2,8 karto. Tačiau net ir augant pelnui, kai kurios įmonės savo darbuotojams atlyginimų neskuba didinti. Įmonių vadovams derėtų pagalvoti apie tai, jog dėl mažo atlygio kvalifikuotos darbo jėgos ims trūkti. Jau dabar, atsivėrus Vokietijos darbo rinkos vartams, dalis specialistų skuba iš Lietuvos.

LSDP frakcijos seniūnas,

Ekonomikos mokslų daktaras

Algirdas BUTKEVIČIUS