Dinas Kacinskas

Kadangi sulaukiau daugiau nei 2- jų savo straipsnelio neneigiamų komentarų, jaučiuosi turįs teisę pratęsti savo paanalizavimus – pamintijimus praėjusiųjų rinkimų (o tuo pačiu ir ateinančių) tema.

Kas neskaitė mano ankstesnio straipsniuko, tai čia tęsinys apie tuos stebuklus, kurie politikams asmeniškai (bet ne Lietuvai) leidžia sutaupyti pinigų, „susirenkant“ didesnį kiekį rinkėjų balsų. Tie stebuklai, tai paprasti, bet neprasti eksperimentai su žmonėmis. O tiksliau su jų sąmone ir pasąmone. Neprasti ta prasme, kad leidžia kandidatams perkelti savo eksperimentavimą į aukštesnį – praktinį lygmenį. Ir jau daryti visa tai su mumis ir už mūsų pinigus.

Vieniems politikams jų rizika atsiperka ir jie mumis toliau sėkmingai manipuliuoja - eksperimentuoja jau iš oficialiai užimamų aukštesnių ar žemesnių postų, kitiems tenka nusivilti ir tikėtis, kad iki sekančių rinkimų jų nesėkmės priežastis užmirš ir rinkėjai.

Taigi, kokie buvo įdomesni , nekasdieniai politikų-šoumenų veiksmai, kokia informacija buvo siekiama “sukreipti” rinkėjų balsus tinkama politikams linkme?

Pilnaprotiškumo tema dominavo liberaliai nusiteikusių politikų plakatuose.

Kaip žinome, dažniausiai mėginama tapatintis su siekiamybe, tai yra su tais bruožais, kurių mums labiausiai trūksta ar kurių mes labiausiai geidžiame. Ir labai retai, tenka girdėti jog būtų tapatinamasi su tais bruožais, kuriuos mes aplinkiniuose smerkiame, bijome, ar tiesiog šlykštimės vien tik apie tai pagalvoję. Bet tai jau mazochistinė patologija.

Aišku, liberaliai mąstant, politikų viešųjų ryšių patarėjai, rinkdamiesi ši šūkį, turėjo omeny, kad skaitantysis – rinkėjas sveikaprotiškumą suvoks ir kaip savo asmeninę siekiamybę. Kas gi iš mūsų nenori būti traktuojamas kaip sveiko proto visuomenės dalies atstovas ? Kad ir kiek sukėlė diskusijų ir abejonių šis priešrinkiminis šūkis, jis vis tik didžiąja prasme pasiteisino, nes buvo teigiamai – pozityviai orientuotas bei savo tiesmukumu pagimdė daug oponentų replikų, diskusijų, o tuo pačiu pritraukė ir papildomą žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį.

Bet liberalai nebūtų liberalūs, jei neturėtų ir „ekstra“- atsarginio varianto. Dažnai tuose pačiuose plakatuose figūravo jau šiek tiek negatyvaus atspalvio lozungas – klausimas. „Ar lopai mus išgelbės ?“ (gal kažkas panašaus į tai). Kokios pirmosios asociacijos jums kyla išgirdus ar perskaičius šį lozungą, ypač plakato, deklaruojančio, jog jame vaizduojasi kandidatai, turintys daugiau sveiko proto nei pavyzdžiui likusi visuomenės dalis, kontekste? Ogi greičiausiai pamanysit, jog „lopai“ yra tie likusieji – neliberalai (galbūt tame tarpe ir Jūs).

Tarp paprastų piliečių populiari Wikipedia apie lopus byloja - Lopai - viena mažiausiai žinomų pietvakarių Butano genčių. Jie dar vadinami doja, tai reiškia geraširdiškas. Butaniečiai tiki, kad lopai yra seniausi šalies gyventojai, tačiau to antropologai nepatvirtino. Jie kalba tibetiečių-mianmariečių kalba. Yra apie 1000 šios tautos atstovų. Kažin, ar tai turėjo liberalai savo mintyse rašydami tokį savo lozungą. Ne vien tik dėl to, kad lopai yra geraširdžiai ir mažos tautos atstovai, dėl ko jie neišgalėtų mums padėti išspręsti Klaipėdos, o tuo labiau Lietuvos valdymo problemų. Turbūt buvo pasirinktas kitas interneto žinių „lobynas“ - jaunimo žodynas - kriu (vis tik libelalų pagrindinis eklektoratas – liberaliai mąstantis jaunimas) zodynas.kriu.lt/zodis/lopas - PanašūsViešai pažymėjote, kad tai jums patinka. Anuliuoti

Lopas. + -. Bukas, nevykėlis, liurbis, pastumdėlis. – „Žėk kur balsuoji, lope tu!“ Lopas. + -. Šis žodis kilęs iš lenkiško žodžio ,,chlop” kuris reiškia mužika (prasčionį …).

Vienaip ar kitaip, – „lopas“, tai žodis, turintis ne vieną prasmę. O tuo jo dviprasmiškumu ir buvo siekta pasinaudoti. Tikslas, - „pakelti“ save ir sumenkinti oponentus. Ir padaryti tai, gan subtiliai. Aišku, visad atsiras manančių, kad buvo kalbama apie tuos lopus, kuriais taisoma asfalto danga. Bet nuo faktinio liberalų išrinkimo Klaipėdos valdžion jau praėjo daugiau nei 100 dienų ir galima patikrinti, ar tikrai kalbėta apie gatvių ištisinį asfaltavimą, o lopai minėti, turint omeny „neteisingą“ kelio dangos remonto metodą. Klaipėdoje ištisinio asfaltavimo atvejų, tvarkant susidėvėjusius kelius, faktiškai neteko pamatyti. Gal aš ir klystu, kažkur miesto pakraščiuose suinteresuoti asmenys gal ir ras rinkiminių liberalų pažadų materializacijos faktų. Bet pagrindinis faktas, - rinkiminės agitacijos metu buvo manipuliuojama dviprasmybėmis. Tiesiog liberaliai veikiama pasąmonė, nežarstant pažadų ir įsipareigojimų, o veikiant neprasto lygio fokusininko principu. Ir tai suveikė, - op , ir jie vėl valdžioje. Dabar liberalams bus laiko ir daugiau galimybių sugalvoti naujų originalių triukų, ir „tinkamai sužaisti“ su mūsų pasąmone. Kad ir vėl mums parodyti kas yra sveiko proto, o kas „lopai“. Juolab , kad „lopai“ ir nelopai - „ištroškę“ už juos balsuoti rinkėjai nekantriai laukia tęsinio, jiems reikia atrakcijų, reikia naujų žaidimų, tada ir apie duoną pamirštama. Ir tęsinys bus. Ar rinkėjai prisimins dviprasmiškomis užuominomis duotus pažadus, - vargu bau…

Kalbant apie sveiką protą, tikslinga paliesti ir nesveiko maitinimosi temą. Visiems suprantama dviprasmiška konservų , o dabar dar ir konservantų – „E“ potekstė. Ir čia, prieš rinkimus, ne tik Vilniaus, bet vėliau ir Klaipėdos kontekste, mėgindama atkreipti dėmesį į konkurentų blogį ( tuo pačiu „pakeliant savo gerumo reitingus“), jau pasireiškė ne viena rinkėjų balsų ištroškusi politikų grupuotė.

Jei kalbant apie konservus ir konservantus tiesiogine prasme, tai kiekvienas iš mūsų yra daugiau nei pakankamai informuotas šia tema. Ir apibendrinimas čia tegali būti vienas – konservai ir konservantai yra neišvengiamas šių dienų blogis. Blogis, apie kurį žinodami, mes galime rinktis. Ir renkamės, - skaitome produktų etiketes, žiūrime kiek ten sąraše yra E ar kitokių nepageidaujamų elementų, jų sąjungų - koalicijų.

O kaip su konservų - konservantų lietuviškos prasmės antra medalio puse? Ar mes pakankamai informuoti apie jų žalą mums asmeniškai, mūsų valstybei ? Ar mes susimąstome ką mes renkamės? Gal liberalai yra teisūs, sakydami jog jie vieni beturi sveiko proto. O jei taip, tai kodėl? Gal todėl, kad besaikis ilgalaikis konservų – konservantų vartojimas sutrumpino mūsų sąmoningo gyvenimo trukmę ir tapo viena iš priklausomybių, - žinome, kad nesveikai elgiamės, bet kitaip negalime. Negalime, nes pažeistos mūsų smegenys, o kraujyje kritiniais kiekiais cirkuliuoja „E“ ir šių „priedų“ staigus pašalinimas iš organizmo, mums atrodo kaip grėsmė gyvybei? Gal aš čia šiek tiek ir perdedu, bet po rinkimų rezultatų suvedimo, atrodo būtent taip.

Ir kaip gi nekonservai – nekonservantai mėgina mums parodyti visuomenės tykančius politinės sistemos organizmo užterštumo pavojus (nesvarbu, jog jų , tikslas kilnus tik jiems patiems, - tai noras atimti rinkėjų balsus iš konservatorių)? Dažnai mes informuojami parodant liūdnas nesveiko vartojimo pasekmes. Kaip rūkaliams ant cigarečių pakelio ar ant alkoholio reklaminių plakatų.

Pavyzdžiui, buvo paprastesnių variantų, vaizdavusių tiesiog pradarytą ir mums degustacijai su „išėdomis“ paliktą konservų dėžutę. Įsmeigta kotleto nuograužon šakutė (kai kuriais atvejais net keturios) kvietė , ragino mus ragauti pašvinkusį „to kas jums dar liko“ kąsnelį. Abejoju, ar kas nors iš mūsų „nesuvedė“ šių paralelių. Šis palyginimas jau nebe pirmos jaunystės, jis jau tapęs konservatyviu, kaip ir vaizduojami konservai politiniuose – agitaciniuose plakatuose. Gal dėl to šie vaizdiniai ir nesukelia audringos reakcijos ,- nebėra netikėtumo faktoriaus. Ir neoriginalu. Nuo naktinės reformos laikų jau visi epitetai panaudoti, visos asociacijos išmėgintos. Ir emocijos, tomis žarijomis kurstomos, jau tik berusena. Teks paieškoti originalesnių išraiškos priemonių vardan rezultato. Kad ir pasimokius iš alkoholio, tabako ar kitų narkotinių medžiagų antireklamos. „Blogio“ šaltinis identifikuotas, išnarstytas po kaulelį, bet atkapstytas iš po storo pamazgų sluoksnio ir vėl konservatyviai rinkėjų ir viešųjų ryšių strategų sudėliotas į reitingų lentelės, ganėtinai aukštas pozicijas. Kaip ir narkotikai, alkoholis ir tabakas, - po bet kokios antireklamos, kad ir trunkančios beveik amžinybę, nenustojamai vartojami. Ir nesvarbu kad mes nuo jų degraduojame ir skausmingai nusibaiginėjame. Net ir finansinis faktorius čia neturi didelės įtakos, nes pinigai, pasirodo, yra mažesnė priklausomybė. O kaip su politinės sferos produktais?

Ar balsavimo už tam tikras politines sroves pastovumas jau irgi tapo priklausomybės porūšiu?

Gal šiais informacijos pertekliaus laikais, mums vis dar trūksta žinių apie tai kas realiai vyksta ir kas gi už visa tai atsakingas?

Bet, jei žmonės jau nuleido rankas, tai politiškai suinteresuoti asmenys yra priversti veikti. Šiuo visuotiniu sunkmečiu, stokojant finansų, skiriamų PR specialistams ir asmeninės fantazijos, prieš eilinius rinkimus vėl atsirado „drąsuolių“, mėginusių reanimuoti konservų temą ir ją pristatyti mums šiek tiek aktualesniu, šviežesniu rakursu. Ir kas gi naujesnio buvo mėginta daryti? Ogi buvo pamėginta pritempti konservams jų sudedamosios dalies - konservantų „E“ negatyvų emocinį šleifą. Tūlas pilietis - politikas, kopijuojantis „geriausius“ vilnietiškus tos rūšies atvejus, savo agitaciniuose plakatuose skelbė –„mūsų sąraše JOKIŲ E“. Skambėjo keistokai, lyg jų sąrašas būtų nužengęs iš maisto produktų lentynos. Gal tokia, neiliustruota, rinkėjams nepaaiškinta dviprasmybė ir pakišo kandidatams į politikus, kiaulę. Kaip sakoma, dovanotai kiaulei į „E“ nežiūrima.

Be to, minėti politikai, neįvertino jog yra žmonių - rinkėjų kategorija, kuriems „E“ tai tiesiog privalumas,- piliečiai įsitikinę jog produktai su daug „E“ tampa ilgaamžiais, vadinasi ir jie gali tokiais tapti, jei „draugaus“ su „E“. Kiti, giliai suklaidinti, mąsto, jog E tai vertingas vitaminas, teigiamai veikiantis organizmo - valstybės gyvybines galias. Ir vieni ir kiti rinkėjai savo mintis grindžia praktiniais pavyzdžiais iš mūsų visų gyvenimo, jau tapusiais tiesiog istorija.

Politikams, mėginusiems pasinaudoti vien tik šia asociacija, kaip negatyvia, švelniai tariant, nepavyko. Neturintiems įdirbio, fokusininko gebėjimų ir fantazijos - liūdni laikai. Tokiems teks žaisti žemesnėje lygoje, t,y., treniruotis ir tikrinti savo teiginių poveikį ant bendraminčių ir artimųjų. Kai tuo tarpu jų politiniai konkurentai, laimėję mandatus jau eksperimentuoja su mūsų nūdiena ir mūsų vaikų ateitimi.

Taigi, kai kuriais, galbūt, savotiškais politinės – narkotinės priklausomybės atvejais, neveikia nei faktais, nei iliustracijomis paremti , aiškiomis dviprasmybėmis prikišamai prifarširuoti rinkiminiai plakatai. Reikia dar kažko daugiau.

Kas gali pasakyti ko mums dar reikia? Jūs žinote, kas gali pasakyti. Jei nežinote, tai greitai sužinosit.

Nei metai nepraeis, kai sulauksime įvairių politinių pakraipų atstovų dėmesio ir daugybės bandymų mums įtaigiai pasakyti gerai žinomus dalykus, arba aptakiai – neįpareigojančiai pažadėti rojų žemėje, ar bent mažiau duobių kelyje..

Šiam kartui tiek. Jei jums bus įdomu, pratęsiu. Laukiu komentarų ( nebūtinai teigiamų).