LSDP Garbės pirmininkas prof. Aloyzas SAKALAS Kartu su Aloyzu KAŽDAILEVIČIUMI kelias dienas vaikštinėjome po uostamiestį. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, žmonės nepatenkinti teismais. LR Prezidentė savo metiniame pranešime taip pat nepagailėjo sūrių žodžių visai teisėtvarkai, įskaitant ir teisėjų korpusą. Tad kodėl teisėjų taip nemėgsta dalis mūsų visuomenės?

Teisėjo asmenybė. Tik nuo jo paties priklauso ar jis pagėręs pasirodys viešumoje? Ar jis yra tik įstatymo tarnas, ar jo spendimams turi įtakos suinteresuoti asmenys bei žiniasklaidos pozicija? Teisėjo elgesys teismo proceso metu, savo šeimos ir draugų aplinkoje gali padidinti ar sumažinti jo prestižą. Todėl teisėjų atrankos kriterijų tarpe turi būti ne tik specifiniai teisiniai reikalavimai, bet ir tokie, kurie jį charakterizuoja kaip asmenybę. Kad kiekvienas, gatvėje sutikęs teisėją, su pasididžiavimu sakytų, kad „tai mūsų teisėjas“. Neturi likti teisėjų tarpe tokių, kurių pavadinti asmenybėmis neapsiverstų liežuvis. Jau ne vienam iš jų Prezidentė parodė duris, nes tik jos valioje formuoti teisėjų korpusą jo nariais skiriant ne tik aukštos teisinės kvalifikacijos, bet ir aukštų elgesio standartų piliečius.

Kita priežasčių kategorija mažai priklauso arba tik netiesiogiai priklauso nuo paties teisėjo. Net ir tada, kada visi teisėjai bus asmenybės, nepatenkintų teisėjų sprendimais netruks. Teisėjas gali suklysti, nes neklysta tik Viešpats Dievas. Bet tokią klaidą ištaiso aukštesnieji teismai apeliacine ar kasacine tvarka. Bet pralaimėjusi civilinį teisinį ginčą šalis paprastai nesako, kad įstatymas, deja, buvo ne jo pusėje, o sako, kad „teisėjas buvo nupirktas“, nes taip sakant lyg ir nenukrinta jo, kaip teisuolio aureolė. Panaši padėtis ir sprendžiant baudžiamąsias bylas. Ten nusikaltėlio artimieji sakys „jam per daug davė“, o nukentėjusiojo atstovų išvada bus „jam davė per mažai“, Ir vienu ir kitu atveju dažnai bus sakoma, kad teisėją „nupirko“ nusikaltėlio ar nukentėjusio artimieji. Manyčiau, kad taip bus sakoma tol, kol mes neišmoksime žiūrėti į teismus kaip į Konstitucijoje numatytą respektabilią teisminę valdžią, o ne kaip į abejotinos prabos UABą,

Žinoma, galima teigti, kad ir aukštesniuose teismuose sėdi ne dievai, o žmonės. Net tokiose demokratinėse valstybėse kaip JAV jau pasitaikė atvejų, kada prisiekusiųjų teismo ar Aukščiausiojo teismo apkaltinamasis nuosprendis pasirodė neteisingas, kai nuteistasis jau buvo „atsėdėjęs“ gerus dvidešimt metų. Taigi, prisiekusiųjų ar tarėjų institucijos vargu ar ką nors pakeistų, nebent per visuomenės atstovus mums norėtųsi nuleisti „garą“. Nepatenkintieji aukštesnių teismų sprendimais nebūtinai yra teisūs. Bet pastarųjų teismų klaidas gali ištaisyti tik jie patys ir Paskutinis Teismas.

Dabar - apie tas priežastis, kurios tik netiesiogiai priklauso nuo paties teisėjo. Pažiūrėkime į aplinką, kurioje darbuojasi teisėjai. Ekonominė krizės pasėkoje darbo krūviai atskiruose teismuose padidėjo dvigubai. Kai ekonomika klestėjo, bankai lengvai dalino kreditus, o sunkmečio sąlygomis skolos daugeliui Lietuvos gyventojų tapo nepakeliama našta, įsisuko skolų išieškojimo karuselė, bankrotai. Šiandien teismai tiesiogine prasme užversti bylomis. Reikėjo didinti teismų finansavimą.

Atsitiko atvirkščiai. Finansavimas teismams, kaip ir kitoms valstybės institucijoms, buvo žymiai sumažintas. Vykdant Vyriausybės rekomendacijas dėl taupymo dalis teismų darbuotojų buvo atleisti iš darbo. Ir 2009, ir 2010 m. teismų darbuotojai ėjo nemokamų atostogų, nors faktiškai tuo metu dirbo, nagrinėjo bylas. Teismai neberanda resursų sistemos viduje, tačiau ir kitais metais teismų finansavimas nedidinamas, o sumažinti teismų darbuotojų skaičiaus jau nebėra galimybių. Tolesnis taupymas galimas tik pačių teismų sąskaita, leidžiant teisėjus ir teismų personalą nemokamų atostogų. Pastaruoju metu teismuose, ypač apygardų teismuose sparčiai daugėja tam tikrų kategorijų bylų. Pavyzdžiui, bankroto bylų, 2009 m. išnagrinėtų vien Klaipėdos apygardos teisme padidėjo 94,54 procento palyginus su 2008 m. duomenimis. Padidėjusius krūvius kompensuoti galima skiriant kiekvienam teisėjui po padėjėją. Teisėjų padėjėjai atlieka didelį darbą ruošiant bylas teismo posėdžiams, padedant teisėjams paruošti procesinių dokumentų projektus. Pagal Teismų įstatymą kiekvienas teisėjas turi turėti po padėjėją. Šiuo metu daugelyje apylinkių teismų dviem teisėjams talkina vienas padėjėjas. Teisėjų darbo kokybė, kuri mus dažnai nervuoja, priklauso ir nuo teisėjų krūvio, o jis- nuo padėjėjų skaičiaus.

Todėl sąžiningi teisėjai verti ne vien kritikos, bet ir supratimo bei užuojautos.

LSDP Garbės pirmininkas prof. Aloyzas SAKALAS