Algirdas BUTKEVIČIUS Vis dažniau viešumoje prabylama apie tai, kaip ministerijos mėto pinigus į balą, samdydamos užsienio specialistus, kad šie parengtų strategijas fantastiniams projektams, kurie ir lieka tik idėjomis. Tokių „samdinių“ kaina dažnai būna nepamatuotai didelė, o jų darbo rezultatas – šnipštas. Kada absurdo meistrai ims mąstyti, ką kalba ir, ką daro?

Studijoms – milijonai

Net 100 tūkstančių litų kainavo konsultanto iš Švedijos patarimai Ūkio ministerijai, kaip valdyti valstybines įmones „Visuomio“ rankomis. Baisus žvėris tas“Visuomis“ – jam prieštaravo ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji. Tai kodėl švedui buvo sumokėta nemenka suma už studiją, kuri nereikalinga net pačiai Vyriausybei?

Žiniasklaidos atstovus siuntinėdama nuo Eimošiaus pas Kaipošių Vyriausybė nenuplėšė paslapties šydo nuo mistiškosios studijos. Tik Ūkio ministerijos darbuotojai atskleidė – jokio popierinio varianto, jokio raštiško plano, kaip valdyti valstybės turtą, nėra. Ar nepakanka žodžio, kuris vertas milžiniškų pinigų?

Galima prisiminti ir kitą panašią istoriją apie itin reikšmingą užsienio konsultantų studiją, už kurią Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nepagailėjo ir 5 milijonų litų. Apie energetikos tikslus turėję parašyti epopėją „N M Rotschild & Sons” parengė šešių puslapių dokumentą, kuriame išdėstyta tai, kas seniai žinoma. Įdomu ir tai, kad šiems „specialistams“ palikta galimybė gauti dar apie 2 milijonus eurų, jei atsirastų strateginis investuotojas naujojo atominės elektrinės reaktoriaus statybai. Investuotojo vis dar laukiama… O itin reikšminga studija dulka ministro lentynoje.

Įdomu, ką Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius mano apie ministerijų pastangas gauti užsienio konsultantų patarimų, kai specialistų netrūksta pačiose ministerijose? Taupumu garsėjantis premjeras turėtų ministrams pagrūmoti piršteliu. Bet kur tau – negi ausi savus…

Tikriausiai kiekvienas Lietuvos gyventojas šiuo klausimu turi savo nuomone. Turiu ir aš – jei ministerijose dirba specialistai, tai jų kompetencijos turėtų pakakti ir tam tikroms studijoms sudarinėti. Deja, įvairiems darbams papildomai samdomi ekspertai plonina valstybės kišenę, o tuo tarpu studijų naudą velniai gaudo.

Maisto produktų antkainius reguliuoti galima, elektros – ne?

Reaguodami į gyvenimo aktualijas valdantieji dažnai nesusimąsto, kad tai, ką pasakei, vėliau turi pritaikyti realybėje. Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis konservatoriams negalioja. Kas vieną dieną valdantiesiems atrodo neteisinga, kitą – jau tampa būtina. Tokią savo išvadą galiu pagrįsti konkrečiu pavyzdžiu apie kainų reguliavimą.

Susidomėjus, kodėl Lietuvoje sparčiai kyla maisto produktų kainos, Prezidentė pareiškė, kad kainas galima būtų reguliuoti. Maisto produktų antkainius sutiktų reguliuoti ir konservatorių atstovai, apie tai viešai užsiminė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Mes – socialdemokratai, nesakome, kad mintis pati blogiausia – kriziniu laikotarpiu galima pateisinti kur kas daugiau sprendimų, kurių, galbūt, nepateisintume ekonomikos pakilimo metu. Problema ta, kad konservatoriai kainų reguliavimą mato tik vienoje srityje – netrukus Energetikos ministras pareiškė, kad elektros antkainių reguliuoti nereikia. Kodėl vienoje srityje tai įmanoma, kitoje – nebūtina. Kieno interesai ginami?

Tarp gausybės absurdo meistrų ir jų idėjų eiliniai Lietuvos žmonės pasiklysta, todėl tarsi garsiajame Samuelio Beketo kūrinyje jie lieka laukti Godo, kuris ateis rytoj. Bet taip ir nepasirodo…

LSDP pirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS